viršinis

viršìnis, -ė adj. (2) DŽ¹, vir̃šinis (1) žr. 1 viršutinis: 1. Medaus prinešim lig viršinio graižo sp. Viršinis užmazgas BTŽ460(P). Viršinė taurė BTŽ442(P). 2. Vir̃šinės [bulvės vagoje] sušalo Lp. 3. NdŽ, Sld Meskit šitas viršinès kelnes Lp. Įdedam marškinius drobės, guldamas gali pasikeist – viršìniai bus švaresni Pc. Atsisėdom pri pečiaus, nusirengėm viršinius drabužius LTR(Lkv). Iš visko tik jo žmoną, du vaikus ir viršinę skepetą pasiėmė LTR(Klvr). Vaikai buvo apsirišę po pažastim motinos viršinėm skepetom rš. 4. Viršìnis ryšys NdŽ. Būčiai turinio duoda dviguba tobulybė – vidinė ir viršinė LEV240. Įvykiai visų pirma subręsta žmogaus dvasioje, o tik paskui pasirodo viršinėje tikrovėje A.Mac. Viršìnė kaukė NdŽ. 5. kuris viršaus pridėtas, papildomas: Už kožną viršìnę dieną ponas užmokės dvigubai, t. y. ant dienų viršiau kad užturės darbininkus J. 6. viršesnis už kitus: Aš ne viršìnis ir mano žmona ne viršìnė, mes paprasti žmonės Smn.